Demokratija ir saviraiškos laisvė brangiai nuperkama žmonių gyvybėmis. Juos geriausia pagerbti naudojant juos, užmušant skydą ir apsaugant be konflikto. Mūsų vaidmuo yra atsistoti ir žengti į priekį, skatinti žmones ir toliau žavėtis, nagrinėti savo mokymus ir jausmus, įsiklausyti į savo kaimą mažame ir dideliame kontekste ir taip žingsnis po žingsnio sekti egzistenciją, bet visada kartu.  

Demokratiją turėtume saugoti ją praktikuodami – be konfliktų. Islandijoje natūralu ir savaime suprantama, kad žmonės atsistoja ir žengia į priekį, suteikia sau šansą ir turi lygias galimybes būti visuomenės balsu ir šiuolaikiniu veidrodžiu. Mūsų pavyzdys yra tai, kad mes suteikiame šias žmogaus teises, jas saugome ir rodome dėkingumą, padrąsinimą ir paramą žmonėms, kurie nori mums tarnauti.

DEMOKRATIJA

Nobelio premijos laureatė Maria Ressa 2021 metų Nobelio taikos premiją pasidalijo su Dmitrijumi Muratovu už „raiškos laisvės, kuri yra būtina demokratijos ir taikos sąlyga, apsaugą“. Ji atvyko į Islandiją 2019 m. ir tapo posakiu: „melas Filipinuose yra melas Islandijoje tą pačią sekundę internete“. Šie žodžiai man įstrigo nuo tada. 2023 m. Jungtinių Tautų moterų kongrese buvo daug diskutuojama apie tai, kaip technologijos gali būti ir naudingos demokratijai, ir kaip prievarta.  Technologijų srityje egzistuoja didžiulis lyčių atotrūkis, kuris daro neigiamą poveikį socialiniam vystymuisi visame pasaulyje, taip pat moterų dalyvavimui viešojoje erdvėje. Lygybė pasauliniame kaime išlieka sustingusi arba mažėja, kai kuriose vietose dešimtmečius. Pavyzdžiui, moterys rečiau stoja arba palieka valstybinę tarnybą, o tai ir apdairu, ir žalinga visuomenei. Ši tendencija nesibaigs ir mūsų darbas yra užtikrinti, kad Islandijoje būtų gerbiama saviraiškos laisvė ir jos svarba.

Saviraiškos laisvė yra du žodžiai; saviraiška ir laisvė. Žodžiai yra pirmiausia ir labai svarbu, kad žmonės ugdytų kritinį mąstymą pozityviu ir reflektyviu bendravimu. Sparčiai besikeičiančios ir besimaišančios visuomenės kūrimas verčia pažvelgti į vidų ir paklausti: „Kokioje visuomenėje aš noriu gyventi?“. Kaip galiu padėti jį sukurti? Kas yra tiesa ir kaip mes iki jos priėjome?“ Išraiška reiškia ir stovėjimą už save ir savo vertybes. Laisvė ateina su atsakomybe, pasitikėjimu ir erdve pasakyti savo nuomonę. Tai būtinas tautos brandos ženklas, kad išdrįsta kalbėti apie iššūkius keliančius klausimus. Tam turi būti skirta erdvė ir laikas. Ten slypi gylis, taigi ir pamoka. 

Pasirinkimas yra galia ir mes patys galime susikurti savo ateitį su tuo, ką pasirenkame. Gyvenkite visuomenėje, kurioje norime gyventi. Tokiu būdu mes galime susidoroti su iššūkiais, su kuriais susiduriame vieningai ir solidariai.

https://en.wikipedia.org/wiki/Maria_Ressa 
https://en.wikipedia.org/wiki/Dmitry_Muratov 

SAVIRAIŠKOS LAISVĖ

Daugiakultūrės visuomenės šalutinis produktas yra tai, kad neišvengiamai sukuriama daugiau stiklinių lubų. Ne tik kalba yra imigrantų pančiai, mes taip pat nuvertiname imigruojančių į šalį įgūdžius ir žinias, be to, dažnai vangiai įtraukiame šalies gyventojus į darbus ir pareigas, nepaisant demografinių rodiklių. Tai rimtas mano proto nuotėkis, kurį turime kartu spręsti ir sutvarkyti.

Būtent valdžios drąsos ir kompetencijos dėka lygybė yra geriausia pasaulyje jau 14 metų iš eilės. Tačiau mes galime padaryti daug geriau. Ateinantys laikai reikalauja, kad mums reikia visų rankų – vieningų ir su kiek įmanoma lygiomis galimybėmis.  Būdas siekti lygybės yra ne tik formuojantis teisės aktas, kaip ir mūsų lygybės kelyje, bet ir užuojauta, bendradarbiavimas ir solidarumas. Mums seksis labai gerai, kai širdyje jaussime, kad įvairovė yra raktas į klestėjimą, pažangą ir taiką.

Todėl kartais demokratija ir saviraiškos laisvė visais atžvilgiais su lygybės akiniais ant nosies. Praktikuokime nenumaldomai. Praktika daro tobulą.

Ponia pirmininke rūpestingai ir rūpindamasi pažeidžiamomis grupėmis, kurios negauna pajamų, tarnauja visiems šalies žmonėms, nepaisant demografinių rodiklių – amžiaus, lyties ir kilmės; jaunimas, senas ir ligonis, ir ne mažiau tie brangūs asmenys, kurie čia atvyksta, bet neturi pilietybės teisių – kol kas. Lygiai taip pat, kaip meno klestėjimas yra visuomenės turtingumo matas, visuomenės stiprumą geriausiai galima išmatuoti pagal tai, kaip mes rūpinamės pažeidžiamomis grupėmis. Mes niekada nesame stipresni už silpniausią grandį.

LYGYBĖ